Pereiti prie turinio

Elektrinė gitara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elektrinės gitaros

Elektrinė gitaragitaros tipas, kuri stygų vibracijas paverčia elektros impulsais. Elektros impulsai yra įvairiai filtruojami norint išgauti įvairių efektų.

Magnetinis daviklis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai naudojami magnetiniai stygų virpesių davikliai. Stygos paprastai yra ne kaproninės, kaip klasikinėse gitarose, o metalinės, todėl magnetiniame lauke virpėdamos sukelia elektrinius virpesius, kuriuos „pagauna“ po stygomis pritvirtinta indukcinė ritė. Sukurta elektros srovė ritėje yra sustiprinama ir nukreipiama į garso efektų kūrimo modulį, o iš jo (per galutinį stiprintuvą) į garsiakalbius. Signalo stiprumas didinamas naudojant keletą ričių (pateikiamoje iliustracijoje – po keturias kiekvienai stygai). Atskira ritė kiekvienai stygai nebūtina, tačiau tokiu atveju (heksafoninis daviklis) stygoms galima taikyti nepriklausomus garso efektus. Senesnio tipo davikliai turėjo vieną ritę visoms šešioms stygoms.

Ritę galima pritvirtinti ir įprastinei gitarai, taip paverčiant ją elektrine gitara. Specializuotos elektrinės gitaros jau nebesukuria muzikinio skambesio be reikiamos elektroninės įrangos.

Magnetiniai elektrinės gitaros davikliai

Pjezoelektrinis daviklis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klasikinei gitarai pritvirtinas pjezoelektrinis daviklis

Naudojami taip pat pjezoelektriniai garso davikliai, neretai irgi montuojami paprastoms gitaroms. Tokios gitaros skambesys labai skiriasi nuo gitaros su magnetiniu davikliu, gerai atkuriami aukštesni garsai, daviklis nejautrus 50 Hz elektros tinklo kintamosios srovės fonui (magnetiniam davikliui tai rimta problema). Kai kurios gitaros turi ir magnetinį, ir pjezoelektrinį daviklius.

Optinis daviklis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Optiniai davikliai aptinka stygos virpesius pagal jai virpant uždengiamą šviesos srautą. Būdami absoliučiai nejautrūs magnetiniams trukdžiams, jie taip pat turi labai geras garso charakteristikas (signalo stiprumas nepriklauso nuo dažnio).

Gitara – sintezatorius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gitaros – sintezatoriaus davikliai stygų virpesius naudoja ne tik muzikos garsams išgauti, bet ir sintezatoriui (gali būti savarankiškas blokas, arba kitas klavišinis muzikos instrumentas) valdyti. Kitaip tariant, gitara pakeičia sintezatoriaus klaviatūrą, o garsą kuria elektroninė jo dalis. Taip galima gauti įdomų skambesį, imituoti daugelį kitų muzikos instrumentų: styginius, bosinę gitarą, fortepijoną, mušamuosius, etninius, net vokalą. Sintezatoriaus sistema gali būti sujungta su įprastine gitara, jos efektais ir įjungiama tik prireikus arba maišoma norima proporcija. Tokiu būdu, elektrinės gitaros skambesys papildomas sintezatoriaus garsais, kuriuos valdyti reikia tam tikrų įgūdžių. Vienas geriausių ir inovatyviausių šių laikų gitaros virtuozų – Al Di Meola klasikine, adapterizuota akustine gitara valdo visą sudėtingą sistemą gitarinių sintezatorių ir efektų blokų, išgaudamas nepakartojamai turtingą garsą. Žymiausieji gitarų meistrai siūlo rinkai skaitmeninėmis sistemomis aprūpintas gitaras, kurias galima jungti tiesiai į sintezatorius, be specialaus analoginio – skaitmeninio konvertavimo bloko. Kitos firmos vietoje analoginio, jautraus trikdžiams, signalo naudoja skaitmeninį signalą (taip pat kaip kompiuteriai jungiami į tinklus). Taip išvengiama foninių magnetinio nuėmėjo triukšmų, ilgi kabeliai nekelia problemų. Yra vadinamų „matematinių“ gitarų, kuriose mokslininkai „užrakino“ populiariausių instrumentų garsus, t. y. jose įmontuoto matematinio procesoriaus dėka išėjime gaunamas iš anksto suprogramuotas skaitmeninis garsas, kuris, konvertuotas į analoginį, paduodamas į įprastą signalo stiprintuvą. Šios, naujos kartos „technologinės“ gitaros mėgiamos inovatyvių muzikantų, patogios kelionėjė, lengviau jungiamos į komputerinės įrašų studijos sistemas, nejautrios analoginėms elektrinėms gitaroms būdingiems trikdžiams bei 50 Hz elektros lauko fonui, tačiau pasižymi skaitmeninėms technologijoms būdingais trūkumais: sintetiniu skambesiu, sudėtingu valdymu, reikalauja kitokios grojimo manieros ir kt.

Elektrinės gitaros istorija Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 metais Lietuvoje Leonardas Petrauskas pritaikęs telefonų ragelių magnetines rites, įgarsino rusiškos gitaros stygų virpesius. Vietoj garso stiprintuvo buvo panaudota radiola „Ural“.

Moodswinger